PROF. HABIL. DR. PIETRO UMBERTO DINI
Prof. habil. dr. Pietro Umberto Dini (g. 1960 m. spalio 5 d. Pietrasantoje, Toskanoje) – italų kalbininkas, baltistas. 1980–1984 m. studijavo Pizos universitete, 1983–1984 m. – Vilniaus universitete. 1986–1987 m. stažavosi Krokuvos universitete, 1989 m. stažavosi Rygoje. 1988–1995 m. dirbo Basilikatos universitete Potenzoje. 1996–1997 m. Humboldto stipendininkas Getingeno universitete. 1997 m. profesoriavo Oslo universitete (Baltiske Språk). Nuo 1998 m. – Pizos universiteto profesorius, Baltų filologijos katedros prie Kalbotyros departamento vedėjas. 1998 m. Čikagos Ilinojaus universiteto Lituanistikos katedros, 2000 m. Los Andželo UCLA universiteto, 2007 ir 2010 m. VU Vertimo studijų katedros, 2006 ir 2010 m. Frankfurto universiteto vizituojantis profesorius. Paskaitas ir pranešimus skaitė: Vilniuje, Balstogėje, Krokuvoje, Kaune, Neapolyje, Feraroje, Varšuvoje, Osle, Udinėje, Trente, Romoje, Kijeve, Rygoje, Berlyne, Čikagoje, Maskvoje, Budapešte, Steit Koledže, Bolonijoje, Los Andžele, Volfenbiutelyje, Turine, Pordenone, Valensijoje, Fribūre, Frankfurte, Pavijoje, Bone, Lugane, Venecijoje, Madride, Liuksemburge, Pistojoje, Vicenzoje, Villa Vigoni, Paryžiuje ir kt.
Svarbiausios prof. Dinio tyrinėjimų sritys: senieji lietuvių ir kitų baltų kalbų paminklai, lietuvių ir kitų baltų kalbų tyrinėjimo istorija, prūsų kalba, istorinė gramatika, baltų kalbų ir kitų indoeuropiečių kalbų ryšiai, baltų kalbotyros istoriografija.
Parašė monografiją „Martyno Mažvydo Šv. Ambraziejaus giesmė“ (1994), išleido lietuvių raštijos paminklą (H. J. Lysius „Mažasis katekizmas“, 1993), paskelbė baltų kalbų apybraižą (1993). Parengė informacinę knygą „Baltijos žiedas“ (1991) ir baltų mitologijos antologiją (su Nikolajumi Michailovu, 1995). Parengė rinkinį „Studies in Baltic and Indo-European Linguistics. In Honor of William R. Schmalstieg“ (su Philipu Baldi, 2004). Veikalas „Baltų kalbos“ (italų kalba (1997) išverstas į lietuvių, latvių (2000) ir į rusų kalbas (2001). 2014 m. pasirodė gerokai praplėstas leidinys anglų kalba „Foundations of Baltic Languages“ ir 2019 m. lietuvių kalba „Baltų kalbų lyginamoji istorija“. Minėtini darbai iš baltų kalbų tyrinėjimo istorijos: „Džiakomas Devotas. Baltistiniai raštai“ (su Bonifacu Stundžia, 2004), „Džiulianas Bonfante. Baltistiniai raštai“ (su Stundžia, 2008); taip pat baltų kalbotyros istoriografijos: „Aliletoescvr. Linguistica baltica delle origini. Teorie e contesti linguistici nel Cinquecento“ (2010), „Prelude to Baltic Linguistics: Earliest theories about Baltic languages“ (2014), „Aliletoescvr. Prie baltų kalbotyros ištakų: teorijos ir jų kalbinė aplinka XVI amžiuje“ (2023). Prūsistikos tema paskelbė „Ins undevd∫che gebracht. Sprachgebrauch und Übersetzungsverfahren im altpreußischen Kleinen Kathechismus“ (2014), išleido Williamo Riegelio Schmalstieg’o „Studies in Old Prussian. A Critical Review of the Relevant Literature in the Field from 1975 until 2005“ (2015), „Foundations of Old Prussian. Philology and linguistics“ (2023). Kiti straipsniai publikuoti knygoje „Baltų filologijos studijos. Rinktiniai raštai 1991–2007“ (2010). Su Michailovu 1995 m. įkūrė ir redaguoja italų baltistikos žurnalą „Res Balticae“ (iki 2016 m. išėjo 13 tomų); nuo 2014 m. Pizoje yra atsakingas už mokslinę seriją „Studia Baltica Pisana“ (iki 2024 m. išėjo 7 tomų).
Prof. Dinis yra Latvijos MA (2004), Lietuvos MA (2007) ir Getingeno MA (2010) užsienio narys, Vilniaus universiteto garbės daktaras (2005). Už nuopelnus lituanistikai 2002 m. kalbininkui įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinas, 2010 m. Baltijos šalių mokslų akademijų medalis, Lietuvos kultūros ministro apdovanojimą „Nešk savo tiesą ir tikėk“ (2012). Apdovanotas 1998 m. Iglesijos premija (XXXVII Premio Iglesias Sardinijoje už knygą „Baltų kalbos“), 2002–2003 m. Humboldto Wilhelmo Friedricho Besselio premija (Wilhelm Friedrich Bessel-Forschungspreis), o 2011 m. Janio Endzelyno premija. Už lietuvių poezijos vertimus 2007 ir 2010 m. skirtas „Poezijos pavasario“ prizas, taip pat 2007 m. įteikta Šv. Jeronimo premija už profesionalius ir meniškai išverstus kūrinius, lietuvių literatūros ir kalbos populiarinimą Italijoje, „Gerald Parks“ prizas už vertimą, Club Anthares, Trieste (2012).
PROF. DR. LAIMUTĖ BALODE
Latvijos universiteto Latvių kalbos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja, buv. Latvijos universiteto Lituanistikos centro direktorė. Helsinkio universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Kalbų katedros profesorė emeritė, Baltistikos studijų buv. vadovė. Pagrindinė mokslinių tyrimų sritis – baltų onomastika, ypač toponimika (hidronimika) ir antroponimika (paskelbusi per 250 straipsnių, monografiją (kartu su Ojaru Bušu) apie Latvijos vietovardžių kilmę /2015/). Viena iš Lietuvių-latvių žodyno (1995) autorių, aktyviai dalyvauja tarptautiniuose projektuose. Latvijos universiteto Latvių kalbos institute dirba prie daugiatomio latvių vietovardžių žodyno.
PROF. DR. ANDRA KALNAČA
Prof. Andra Kalnača yra Latvijos universiteto, Humanitarinių mokslų fakulteto, Latvių ir baltų studijų katedros profesorė ir vyresnioji mokslo darbuotoja. Mokslinių interesų sritys: morfologija, morfosintaksė ir morfonologija, funkcinė gramatika, modalumas ir evidencialumas. Pagrindiniai mokslo darbai skirti latvių kalbos gramatikai ir gramatikos teorijai. Yra parengusi keletą monografijų ir straipsnių rinkinių: „Morfēmika un morfonoloģija“ (2004), „Morfoloģijas stilistika“ (2011), „A Typological Perspective on Latvian Grammar“ (2014), „Latvian Grammar“ (2021; su Ilze Lokmane) ir „Insights into the Baltic and Finnic Languages. Contacts, Comparisons, and Change“ (2022; red. Helle Metslang, Miina Norvik, Andra Kalnača). Andra Kalnača yra periodinio žurnalo „Valoda: nozīme un forma / Language: Meaning and Form“ vyriausioji redaktorė.
DR. ADRIANO CERRI
Adriano Cerri apgynė daktaro disertaciją 2015 m. Pizos universitete, kur studijavo baltų kalbotyrą ir filologiją. Šiuo metu eina mokslo darbuotojo pareigas Pizos universiteto Filologijos, literatūros ir kalbotyros katedroje. Stažavo Vilniaus universitete, dalyvauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose, vykdomuose Lietuvių kalbos institute, Klaipėdos universitete, taip pat įvairiose Italijos institucijose. Pagrindinės domėjimosi sritys: skaitvardžių sistemos, morfosintaksinė raida, diachroninė semantika. Yra paskelbęs monografiją apie morfosintaksinę baltų kalbų skaitvardžių raidą „Morfosintassi storica dei numerali baltici“ (Pisa, 2023). Parengė du straipsnių rinkinius: „Intersezioni baltistiche“ (Novi Ligure, 2021; su Diego Ardoino), ir „Declinazioni europee del pensiero linguistico, politico e religioso di Lutero“ (Novi Ligure, 2023; su Patrizio Malloggi). Be to, Adriano Cerri domisi vertimu, jo tyrimais ir yra parengęs pirmąjį Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ vertimą į italų kalbą (Le Stagioni, Novi Ligure, 2014).
DR. CHRISTA SCHNEIDER
Christa Schneider yra tyrėja ir dėstytoja Berno universitete (Šveicarija). Mokslinių interesų sritys yra istorinė sociolingvistika, kalbos istorija ir skaitmeninė humanitarika. Berno universitete studijavo lingvistiką, baigė magistro ir doktorantūros studijas, įgijo daktaro laipsnį. Magistro darbą rašė iš sociolingvistikos srities, o disertacija buvo skirta variantiškumui tarmėse. Tyrimų interesai susiję ne tik su įvairiomis lingvistinėmis problemomis, bet ir su ankstyvąja moderniąja Šveicarijos ir Britanijos bei Škotijos istorija, ypač socioistorine jos analize, taip pat su daugiakalbyste ir kalbos kaita Šveicarijoje, Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje ir Škotijoje. Paskutiniu metu aktyviai dalyvauja tarpdisciplininiuose projektuose, taiko mašininio mokymosi ir natūralios kalbos apdorojimo metodus istorinių tekstų analizei. Šiuo metu rengia antrąją knygą, kurioje stengiasi išsamiai ištirti Šveicarijos kalbos istoriją, siedama istorinę sociolingvistiką, kalbos istoriją ir istorinius tyrimus.
DOC. HABIL. DR. VAIDAS ŠEFERIS
Gimė 1974 m. Tauragėje, 1999 m. baigė lietuvių filologijos studijas Vilniaus universitete, 2003 m. apsigynė daktaro disertaciją Vienos universitete Austrijoje. Šiuo metu dirba dviejose vietose: eina docento pareigas Masaryko universitete Brno, kur vadovauja Baltistikos studijų centrui, ir eina tyrėjo pareigas Lietuvių literatūros ir tautosakos institute Vilniuje. Pagrindinė jo mokslinių tyrimų sritis – Kristijono Donelaičio gyvenimas ir kūryba.
DOC. DR. JOWITA NIEWULIS-GRABLŪNAS
Jowita Niewulis-Grablūnas yra Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto, Šiuolaikinių kalbų fakulteto, Taikomosios kalbotyros instituto docentė. Jos mokslinių interesų sritis – kalbinė įvairovė, ypač tautinių mažumų gyvenamuose arealuose. Ji tyrinėja Lenkijoje gyvenančių lietuvių, vadinamųjų dzūkų, kalbinę įvairovę, taip pat kalbinę jų tapatybę ir savimonę, kalbinį Suvalkų regiono kraštovaizdį.