Plenariniai pranešimai

Prof. dr. Frans Hinskens (Meertenso institutas ir Radboudo universitetas, Nyderlandai)

Fransas Hinskensas mokėsi Utrechto ir Amsterdamo universitetuose (UvA). Jis dėstė sociolingvistiką ir fonologiją Radboudo Nijmegeno universitete, kur 1993 m. apsigynė daktaro disertaciją. 1996–1997 m. Hinskensas kaip kviestinis profesorius dirbo Ohajo valstijos universiteto Kalbotyros katedroje. Nuo 1998 m. iki 2002 m. ėjo Olandų kalbos katedros vedėjo pareigas Leipcigo universitete. Šiuo metu Hinskensas yra Meertenso instituto Lingvistikos katedros vyriausiasis mokslo darbuotojas ir Radboudo Nijmegeno universiteto profesorius.

1998 m. jis buvo vienas iš tarptautinės konferencijos Europoje (ICLaVE) (the International Conference on Language Variation) įkūrėjų. Be to, Hinskensas yra šios konferencijos tarptautinio mokslinio komiteto narys. 2006 m. jis buvo pagrindinis knygų serijos Kalbos variacijos tyrimai (Studies in Language Variation) įsteigėjas. Šią knygų seriją leidžia tarptautinė John Benjamins leidybos kompanija, redaguoja Hinskensas kartu su Peteriu Aueriu (Freiburgas, Vokietija) ir Paulu Kerswillu (Jorkas, Jungtinė Karalystė).

Hinskensas yra šių leidinių bendraredaktoris: Variacijos, pokyčiai ir fonologinė teorija (Variation, change and phonological theory) (kartu su Roelandu van Houtu ir Leo Wetzelsu, 1997); Dialekto konvergencija ir divergencija už Europos ribų (Dialect Convergence and Divergence across European Borders) (kartu su Jeffrey Kallenu ir Johanu Taeldemanu, 2000); Dialekto pokytis. Dialektų konvergencija ir divergencija šiuolaikinėje visuomenėje (Dialect Change. The Convergence and Divergence of Dialects in Contemporary Societies) (kartu su Peteriu Aueriu ir Paulu Kerswillu, 2005); Afrikaans. Een drieluik (kartu su Hansu den Bestenu ir Jerzy Kochu, 2009) ir Kalba ir erdvė: olandų (Language and Space: Dutch) (kartu su Johanu Taeldemanu, 2013) ir kt. Jo straipsniai skelbiami tokiuose žurnaluose kaip Olandų lingvistika (Nederlandse Taalkunde), Folia Linguistica, Lingvistika (Linguistics), Kalba (Lingua), Germanų kalbotyros žurnalas (Journal of Germanic Linguistics) ir Lingvistinės geografijos leidinys (Journal of Linguistic Geography). Jis taip pat paskelbė apžvalginius skyrius naujuose veikaluose, pvz., Dialektologijos vadovas (Handbook of Dialectology) (redaguoja Charles Bobergas ir kt., 2017) ir Istorinės lingvistikos vadovas, II tomas (The Handbook of Historical Linguistics, Volume II) (redaguoja Richardas Janda ir kt., bus išleista 2019).

Dr. Sabine Kirchmeier (Danų kalbos valdyba, Danija)

Dr. Sabine Kirchmeier (gimė 1955 m. spalio mėn. 3 d. Hanoveryje, Vokietijoje) 1987 m. baigė Kopenhagos universitetą (danų kalbos magistras ir vokiečių kalbos ir literatūros bakalauras). Nuo 1987 m. iki 1992 m. ji dirbo tyrėja ir projekto EUROTRA, Europos mašininio vertimo mokslinių tyrimų ir plėtros programos vadove. Tuo pačiu metu ji studijavo kompiuterinę lingvistiką. Nuo 1992 m. iki 1994 m. ji tęsė doktorantūros studijas Pietų Danijos universitete (Odensė) ir 1995 m. įgijo lingvistikos ir kompiuterinės lingvistikos daktaro laipsnį (darbo tema – Danijos veiksmažodžių ir daiktavardžių valentingumo ir argumentų struktūra). 1995 m. dirbo Kopenhagos verslo mokykloje (CBS), kur tais pačiais metais užėmė docento pareigas. Nuo 1999 m. iki 2006 m. ėjo Kompiuterinės lingvistikos katedros vedėjo pareigas ir magistro studijų programos Kalbų administravimas (MLA) vadovo pareigas. Nuo 2006 m. iki 2019 m. – Danų kalbos valdybos direktorė. 2009–2013 m. Kirchmeier buvo Šiaurės šalių kalbos koordinavimo prie Šiaurės šalių ministrų tarybos vadovė. Šiuo metu ji dirba tarptautine patarėja Danų kalbos taryboje.

Nuo 2009 m. Kirchmeier yra Europos nacionalinių kalbos institucijų federacijos (EFNIL) viceprezidentė. Nuo 2011 m. – projekto vadovė (EFNIL’s European Language Monitor). Šiuo metu ji yra kalbų technologijų komiteto prie Danijos kultūros ministerijos pirmininkė. Nuo 2014 m. – nacionalinė Europos kalbų išteklių koordinavimo projekto (ELRC) konsultantė.

Kirchmeier pagrindinės mokslinių tyrimų sritys apima kalbos politiką, kalbos kitimą, kalbų technologijas, korpuso lingvistiką, danų kalbos morfologiją, sintaksę ir leksinę semantiką bei gramatiką. Šiuo metu ji tiria Europos kalbų vystymąsi skaitmeniniame amžiuje ir aukštos kokybės kalbos šaltinių poreikį kalbos technologijoms ir dirbtinio intelekto taikymą.

Prof. dr. Ari Páll Kristinsson (Islandijos studijų Árni Magnússono institutas, Islandija)

Ari Pállas Kristinssonas gimė 1960 m. Islandijoje. Islandų kalbotyros daktaro laipsnį įgijo Islandijos universitete. Jo studijos iš dalies vyko Norvegijos ir JAV universitetuose.

Kristinssonas yra mokslinių tyrimų profesorius ir Kalbų planavimo departamento vadovas Árni Magnússono Islandijos studijų institute (the Árni Magnússon Institute for Icelandic Studies, Reikjavikas). Institutas veikia glaudžiai bendradarbiaudamas su Islandijos universitetu.

1996–2006 m. Kristinssonas ėjo Islandijos kalbos instituto (buvęs Islandijos kalbos tarybos sekretoriatas) direktoriaus pareigas. 2006 m. Institutas buvo sujungtas su keturiomis kitomis institucijomis tam, kad būtų suformuotas dabartinis Árni Magnússono Islandijos studijų institutas.

1993–1996 m. Kristinssonas buvo Islandijos nacionalinės transliavimo tarnybos kalbos konsultantas.

Protarpiais, tarp 1984 m. ir 2018 m., universiteto prašymu Kristinssonas dėstė daugiau nei 20 modulių Islandijos universiteto bakalauro ir magistro studijų programų studentams.

Kitos Kristinssono ankstesnės pareigos: Islandijos vietovardžių tarybos pirmininkas (1998−2006 m.), Islandų gestų kalbos tarybos pirmininko pavaduotojas (2011–2015 m.), Islandijos kalbotyros draugijos pirmininkas (2013−2015 m. ir 1995–1997 m.), Šiaurės Suomijos instituto valdybos narys (2000−2006 m.), Konsultacinio komiteto, rengiančio islandų kalbos testus pilietybę siekiantiems įgyti kandidatams, pirmininkas (2008−2010 m.), Islandų kalbos tarybos narys (1993–1996 m.), periodinio leidinio Kalbos naujienos (Málfregnir) (1997−2005 m.) redaktorius, recenzuojamo lingvistikos žurnalo Žodis ir kalba (Orð og tunga) (2015−2018 m.) redaktorius.

Daugiau Kristinssono publikacijų žr.   https://english.arnastofnun.is/page/starfsmenn_en&personID=1006101&batch=1.

Dabartiniai Kristinssono mokslinių tyrimų projektai aprėpia islandų kalbos vartojimo ypatumus skirtinguose tekstų žanruose (Kristinsson ir Hilmarsson-Dunn 2015, 2013); kalbos ideologijas (Kristinsson 2014, 2013, 2012, Kristinsson ir Hilmarsson-Dunn 2012); kalbų valdymą (Kristinsson 2014, 2012, Hilmarsson-Dunn ir Kristinsson 2013, 2010); kalbų pasirinkimą akademinėje bendruomenėje ir aukštosiose mokyklose (Kristinsson 2014, Kristinsson ir Bernharðsson 2014) ir teisinės kalbos supratimą (Kristinsson et al. 2018).

Kristinssono 2017 m. išleistoje knygoje Kalbos pasauliai. Kalbos politika ir kalbos vartojimas (Málheimar. Sitthvað um málstefnu og málnotkun) (Islandijos spaudos universitetas, Reikjavikas) bendrai rašoma apie islandų sociolingvistiką ir ypač apie kalbų politiką bei valdymą, atsižvelgiant į bendrus modelius ir teorijas.

Prof. dr. Birutė Klaas-Lang (Tartu universitetas, Estija)

Birutė Klaas-Lang yra Tartu universiteto estų kaip užsienio kalbos profesorė ir Taikomosios kalbotyros katedros vedėja. 1981 m. baigė Tartu universitetą su cum laude diplomu, daktaro laipsnį įgijusi nuo 1988 m. Pagrindinės tyrimų sritys: kalbų kontaktai, arealinė lingvistika, tipologija, kalbos politika ir planavimas. Klaas-Lang yra Estų kalbos ir kultūros studijų užsienyje tarybos pirmininkė Švietimo ir mokslo ministerijoje. Klaas-Lang yra viena iš Estų kalbos plėtros strategijos (2004–2010 m. ir 2011–2017 m.) autorių. Ji buvo Estijos kalbos tarybos vadovė (2005–2017 m.) ir Tartu universiteto prorektorė (2005–2010 m.) bei kviestinė estų kalbos profesorė Helsinkio universitete (2012–2016 m.). Birutė Klaas-Lang yra Lietuvos garbės konsulė nuo 2004 m.

Dr. (HP) Rita Miliūnaitė (Lietuvių kalbos institutas, Lietuva)

Dr. (HP) Rita Miliūnaitė (g. 1963 m. Rokiškyje) 1986 m. baigė Vilniaus universiteto lituanistikos studijas. Nuo 1991 m. dirba Lietuvių kalbos institute, 2001–2006 m. buvo Kalbos kultūros skyriaus vadovė, nuo 2012 m. – Bendrinės kalbos skyriaus vadovė, 2015 m. vadovavo Bendrinės kalbos tyrimų centrui, dabar yra šio centro vyriausioji mokslo darbuotoja. 1992 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos norminimo pagrindai“. 2009 m. Vytauto Didžiojo universitete atliko habilitacijos procedūrą tema „Teoriniai ir taikomieji bendrinės lietuvių kalbos norminimo aspektai“. Yra dirbusi žurnalų „Mūsų kalba“, „Gimtoji kalba“ redakcijose; šiuo metu yra mokslo žurnalų „Bendrinė kalba“ ir „Terminologija“ redakcinių kolegijų narė.

Pagrindinės mokslinio tiriamojo darbo sritys – sociolingvistika (dabartinės vartosenos variantiškumas, kalbos planavimas, kalbinės nuostatos, kalbos prestižas), taip pat norminamoji kalbotyra (bendrinės kalbos teorija, normos teorija, kodifikacijos teorija) ir interneto lingvistika.

Rita Miliūnaitė yra išleidusi knygas „Lietuvių kalbos gramatikos norminimo pagrindai“ (2003), „Apie kalbą ir mus“ (2006), „Dabartinės lietuvių kalbos vartosenos variantai“ (2009), „Ką manote apie nepriesagines moterų pavardes“ (2013), „Kalbos normos ir jų savireguliacija interneto bendruomenėje“ (2018); yra viena iš „Vietovardžių žodyno“ (2002) ir jo internetinio varianto (2007) rengėjų, taip pat bendrinės kalbos normų rekomendacijų rinkinio „Kalbos patarimai“ (2002–2003) sudarytoja ir bendraautorė, daugiau kaip 40 mokslinių straipsnių apie bendrinę kalbą, jos norminimą, vartojimą ir mokymą, kalbos vartotojų ir normintojų santykius autorė. Tvarko interneto svetainę kalbosnamai.lt, kuria lietuvių kalbos mokomuosius kompiuterinius žaidimus ir kitus internetinius kalbos išteklius – Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną, Lietuvių kalbos naujažodžių tartuvą ir kt.

2012–2017 m. Rita Miliūnaitė buvo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė, šiuo metu – trijų jos pakomisių (Kalbos politikos, Žodyno, Rašybos ir gramatikos) ekspertė.

[1] Audriaus Zavadskio nuotrauka.

Prof. dr. Irena Smetonienė (Vilniaus universitetas, Lietuva)

Prof. dr. Irena Smetonienė (g. 1961 m. sausio 20 d. Šilalės r. Kaltinėnuose) 1986 m. baigė Vilniaus universitetą. 1986–1989 m. dirbo pedagoginį darbą Kaune. 1986–2002 m. – Lietuvos televizijos vyresnioji redaktorė, vėliau Kalbos kultūros skyriaus viršininkė. Televizijoje rengė laidas ,,Žodis“, ,,Mūsų kalba“, ,,Mūsų elementorius“, ,,Gerbkime žodį“; radijuje – ,,Taisyk žodžiui kelią“, ,,Gimtoji kalba“. Tuo pat metu dėstė Vilniaus pedagoginiame institute, Vilniaus universitete. 2002–2012 m. vadovavo Valstybinei lietuvių kalbos komisijai. 2001 m. Vilniaus universitete apgynė disertaciją ,,Garsinės reklamos stilius“. Nuo 2015 m. yra Vilniaus universiteto profesorė.

Prof. dr. Smetonienės tyrinėjimų sritys – retorika, stilistika, normos teorija ir praktika, kalbos politika, etnolingvistika. Iš šių sričių yra parašiusi per 30 mokslinių ir per 20 visuomenei skirtų straipsnių, 2009 m. pasirodė monografija „Reklama… Reklama? Reklama!“, o 2017 m. – kolektyvinė monografija (su K. Rutkovska ir M. Smetona) „Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje“. Smetonienė yra parašiusi studijoms skirtų leidinių: „Tarties ir kirčiavimo pratybos žurnalistams“ (2010), „Žiniasklaidos kalba ir stilius. Tartis ir kirčiavimas. I dalis Tartis.“ (2014). Taip pat yra parengusi vadovėlių mokykloms: „Lietuvių kalba 5 klasei“ (2016) ir „Lietuvių kalba 6 klasei“ (2017).

Prof. dr. Smetonienė yra mokslinių straipsnių rinkinio „Šiuolaikinės stilistikos kryptys ir problemos 2013“ sudarytoja, recenzuojamo VU mokslo darbų žurnalo „Lietuvių kalba“ vyriausioji redaktorė. Nuolat skaito visuomenei ir profesinei auditorijai viešas paskaitas, savo tyrimus pristato tarptautinėse ir nacionalinėse konferencijose, radijo ir televizijos laidose.