David Britain
Berno universitetas, Šveicarija
Prof. dr. David Britain dirbo Velingtono Viktorijos universitete Naujojoje Zelandijoje ir Esekso universitete Jungtinėje Karalystėje, o 2010 m. tapo Berno universiteto Šveicarijoje šiuolaikinės anglų lingvistikos profesoriumi. Jo mokslinių tyrimų sritys apima kalbos variantiškumą ir kaitą, anglų kalbos atmainas, tarmių kontaktus ir nykimą, naujų tarmių formavimąsi, antrosios tarmės įgijimą, tarmių ideologijas ir naujų technologijų, tokių kaip išmaniųjų telefonų programėlės, naudojimą renkant tarmių duomenis. Jis taip pat aktyviai dalyvauja tyrimuose, skirtuose dialektologijos ir žmogaus geografijos sąsajai, ypač akcentuojančiuose erdvės / vietos, miesto / kaimo ir mobilumo vaidmenį. Nuo 2008 iki 2017 m. jis buvo žurnalo „Sociolingvistika“ redaktoriaus pavaduotojas. Šiuo metu vadovauja dideliam tarptautiniam projektui, finansuojamam Šveicarijos nacionalinio mokslo fondo, kurio metu atliekamas naujas nacionalinis Anglijos ir Velso dialektų tyrimas.
Pranešimas: Moving forward in regional dialectology: Combining new technologies and sociolinguistic sensitivities
Pietro Umberto Dini
Pizos universitetas, Italija
Prof. habil. dr. Pietro Umberto Dini – vienas žymiausių šiuolaikinių baltistų, Pizos universiteto profesorius, Baltų filologijos katedros vadovas. Jo mokslinių tyrimų sritys apima senųjų baltų kalbų raštijos paminklus, prūsų kalbą, istorinę baltų kalbų gramatiką, baltų ir kitų indoeuropiečių kalbų ryšius, baltų kalbų tyrimų istoriją ir baltistikos istoriografiją. Prof. Dini yra monografijų Foundations of Baltic Languages ir Foundations of Old Prussian autorius, daugelio kitų svarbių baltistikos veikalų sudarytojas ir leidėjas. Jis yra Lietuvos, Latvijos ir Getingeno mokslų akademijų užsienio narys, Vilniaus universiteto garbės daktaras, tarptautinio baltistikos žurnalo Res Balticae įkūrėjas ir vyriausiasis redaktorius. Už nuopelnus baltistikai ir lituanistikai prof. Dini yra pelnęs daugybę tarptautinių apdovanojimų, tarp jų – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordiną ir Janio Endzelyno premiją. Profesorius yra Vilniaus universiteto ir Latvijos universiteto garbės daktaras.
Simone Pisano
Sienos universitetas, Italija
Doc. dr. Simone Pisano yra glotologijos ir lingvistikos docentas Sienos užsieniečių universitete, kur dėsto dialektologiją ir kontaktų lingvistiką. Jis turi bendrosios ir istorinės lingvistikos daktaro laipsnį, įgytą Pizos universitete. Jo tyrimai sutelkti į senąsias ir dabartines sardinų kalbos atmainas, ypatingą dėmesį skiriant dabartinės sardinų kalbos veiksmažodžio morfologijai, paremtai lauko tyrimais. Jis taip pat tyrinėja galų-italų dialektus Toskanos dalyse ir epigrafinę lotynų kalbą. Domisi kalbos planavimu ir sardinų bei kitų Sardinijos kalbų populiarinimu, taip pat yra vienas iš atsakingų asmenų už lingvistinio sertifikavimo projektą Sasario universitete (sardinų kalba B2 ir C1 lygiu; algherų, galurų ir sasario kalbos C1 lygiu), kurį finansuoja Sardinijos autonominis regionas. Jis plačiai publikuoja straipsnius nacionaliniuose ir tarptautiniuose žurnaluose bei konferencijų rinkiniuose. Jo monografija La morfologia verbale del sardo moderno: tra conservazione e innovazione („Dabartinė sardinų veiksmažodžio morfologija: tarp išsaugojimo ir inovacijos“) (ETS, 2016; perspausdinta 2022 m.) yra svarbus indėlis šioje srityje. Mokslininkas taip pat užsiima visuomenės informavimo veikla ir yra sardinų kalba transliuojamos radijo laidos A limba isorta („Tiesiogiai kalbant“, pažodžiui „Neužčiaupus liežuvio“), transliuojamos RAI Sardegna, bendraautoris ir vedėjas.
Pranešimas: Polymorphism and Suppletion in the Verbal Morphology of Some Central Sardinian Varieties
Petras Grėbliūnas (Piotr Grablunas)
Poznanės Adomo Mickevičiaus universitetas, Varšuvos universitetas, Lenkija
Dr. Petras Grėbliūnas (Piotr Grablunas) – Adomo Mickevičiaus universiteto Šiuolaikinių kalbų ir literatūrų fakulteto dėstytojas bei Varšuvos universiteto Artes Liberales fakulteto tyrėjas, dalyvaujantis tarptautiniame projekte MULTILING–HIST, skirtame daugiakalbystės tyrimams istorinėje ir šiuolaikinėje perspektyvoje. Jo mokslinių interesų sritys apima kalbų variantiškumą ir įvairovę, regionines ir mažumų kalbas, sociolingvistiką, istorinę ir šiuolaikinę daugiakalbystę, kalbų dokumentavimą, kalbų politiką bei kalbinio kraštovaizdžio tyrimus. Ypatingą dėmesį dr. Grėbliūnas skiria mažumų kalbų gyvybingumo, jų išsaugojimo ir perdavimo iš kartos į kartą klausimams, taip pat kalbinių nuostatų, ideologijų ir kalbos vaidmens formuojant individualią bei kolektyvinę tapatybę daugiakalbėse bendruomenėse analizei. Jis yra daugelio mokslinių publikacijų autorius ir aktyvus tarptautinių konferencijų dalyvis, pristatantis tyrimus apie Lenkijos, Latvijos ir ypač Latgalos regiono kalbų įvairovę bei daugiakalbystės procesus.
Pranešimas: Daugiakalbystė Latgaloje: preliminarūs projekto MULTILING-HIST tyrimų rezultatai
Rita Miliūnaitė
Lietuvių kalbos institutas, Lietuva
Dr. Rita Miliūnaitė – lietuvių kalbininkė, Lietuvių kalbos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja. Vilniaus universitete baigė lituanistikos studijas, 1992 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją, o 2009 m. Vytauto Didžiojo universitete atliko habilitacijos procedūrą. Ji yra mokslo žurnalų Bendrinė kalba, Terminologija ir Acta Linguistica Lithuanica redakcinių kolegijų narė. Pagrindinės dr. Ritos Miliūnaitės mokslinių tyrimų sritys: bendrinės lietuvių kalbos norminimo istorija, teorija ir praktika, kalbos variantiškumas ir normų kaita, kalbos politika, visuomenės kalbinės nuostatos, interneto lingvistika ir neologija. Ji yra daugelio monografijų, mokslinių straipsnių ir kalbos išteklių autorė, Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno sudarytoja bei aktyviai dalyvauja kuriant ir plėtojant šiuolaikinius lietuvių kalbos skaitmeninius išteklius.
Pranešimas: Naujažodžiai elektroninėje komunikacijoje: samprata, ypatybės, funkcijos
Aurelija Tamulionienė
Lietuvių kalbos institutas, Lietuva
Dr. Aurelija Tamulionienė – mokyklinės lituanistikos tyrėja. Mokslinių tyrimų sritys: taikomoji kalbotyra, sociolingvistika, etnolingvistika. Moksliniai interesai apima vaikų ir jaunimo kalbos vartojimą, kalbines nuostatas, lietuvių kalbos prestižą, taip pat kalbinės tapatybės ir kalbinės integracijos klausimus. Tyrėja yra kelių mokslo studijų bendraautorė, kuriose nagrinėjama grįžusių iš užsienio mokinių kalbinė integracija bei Lietuvos tautinių mažumų mokyklų mokinių kalbinis elgesys ir nuostatos. A. Tamulionienė yra paskelbusi mokslinių straipsnių Lietuvos ir tarptautiniuose leidiniuose, kuriuose analizuojamas vaikų ir jaunimo kalbos pasirinkimas ir vartojimas, kalbinės nuostatos bei lietuvių kalbos padėtis skaitmeniniame amžiuje. Tyrėja aktyviai dalyvauja mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje, kur pristato vaikų ir jaunimo kalbinės elgsenos požymius, atspindinčius dabartines kalbos vartojimo realijas ir leidžiančius numatyti galimus jų pokyčius.
Pranešimas (kartu su Nida Poderiene): Lietuvių kalbos gyvybingumas: kalbos socialinė ir kultūrinė jungtis
Nida Poderienė
Lietuvių kalbos institutas, Lietuva
Nida Poderienė – mokyklinės lituanistikos tyrėja. Mokslinių tyrimų sritys – taikomoji kalbotyra, etnolingvistika, kalbos politika. Moksliniai interesai apima vaikų ir jaunimo kalbinį elgesį ir kalbines nuostatas, kalbos vaidmenį kultūrinės tapatybės formavimosi procesuose. Mokslo straipsniuose nagrinėja lietuvių kalbos gyvybingumo, kalbos prestižo ir lietuvių kalbos švietimo politikos sąsajas. Tekstyno analizės metodais tyrė iš anglakalbių šalių grįžusių vaikų produkuojamos kalbos leksinę įvairovę, intencijų raišką mokinių sakytinėje ir rašytinėje kalboje. Ji yra mokslo studijų apie grįžusių iš užsienio emigrantų vaikų, tautinių mažumų mokyklų mokinių lietuvių kalbos vartojimą ir kalbines nuostatas bendraautorė. N. Poderienė tarptautinėse mokslinėse konferencijose pristato tyrimus apie vaikų ir jaunimo kalbinį elgesį, kalbinės aplinkos ir lietuvių kalbos politikos poveikį daugiakalbystei, kalbiniam ir kultūriniam visuomenės integralumui.
Pranešimas (kartu su Aurelija Tamulioniene): Lietuvių kalbos gyvybingumas: kalbos socialinė ir kultūrinė jungtis