PROF. HABIL. DR. PIETRO UMBERTO DINI
Prof. habil. dr. Pietro Umberto Dini (g. 1960 m. spalio 5 d. Pietrasantoje, Toskanoje) – italų kalbininkas, baltistas. 1980–1984 m. studijavo Pizos universitete, 1983–1984 m. – Vilniaus universitete. 1986–1987 m. stažavosi Krokuvos universitete, 1989 m. stažavosi Rygoje. 1988–1995 m. dirbo Basilikatos universitete Potenzoje. 1996–1997 m. Humboldto stipendininkas Getingeno universitete. 1997 m. profesoriavo Oslo universitete (Baltiske Språk). Nuo 1998 m. – Pizos universiteto profesorius, Baltų filologijos katedros prie Kalbotyros departamento vedėjas. 1998 m. Čikagos Ilinojaus universiteto Lituanistikos katedros, 2000 m. Los Andželo UCLA universiteto, 2007 ir 2010 m. VU Vertimo studijų katedros, 2006 ir 2010 m. Frankfurto universiteto vizituojantis profesorius. Paskaitas ir pranešimus skaitė: Vilniuje, Balstogėje, Krokuvoje, Kaune, Neapolyje, Feraroje, Varšuvoje, Osle, Udinėje, Trente, Romoje, Kijeve, Rygoje, Berlyne, Čikagoje, Maskvoje, Budapešte, Steit Koledže, Bolonijoje, Los Andžele, Volfenbiutelyje, Turine, Pordenone, Valensijoje, Fribūre, Frankfurte, Pavijoje, Bone, Lugane, Venecijoje, Madride, Liuksemburge, Pistojoje, Vicenzoje, Villa Vigoni, Paryžiuje ir kt.
Svarbiausios prof. Dinio tyrinėjimų sritys: senieji lietuvių ir kitų baltų kalbų paminklai, lietuvių ir kitų baltų kalbų tyrinėjimo istorija, prūsų kalba, istorinė gramatika, baltų kalbų ir kitų indoeuropiečių kalbų ryšiai, baltų kalbotyros istoriografija.
Parašė monografiją „Martyno Mažvydo Šv. Ambraziejaus giesmė“ (1994), išleido lietuvių raštijos paminklą (H. J. Lysius „Mažasis katekizmas“, 1993), paskelbė baltų kalbų apybraižą (1993). Parengė informacinę knygą „Baltijos žiedas“ (1991) ir baltų mitologijos antologiją (su Nikolajumi Michailovu, 1995). Parengė rinkinį „Studies in Baltic and Indo-European Linguistics. In Honor of William R. Schmalstieg“ (su Philipu Baldi, 2004). Veikalas „Baltų kalbos“ (italų kalba (1997) išverstas į lietuvių, latvių (2000) ir į rusų kalbas (2001). 2014 m. pasirodė gerokai praplėstas leidinys anglų kalba „Foundations of Baltic Languages“ ir 2019 m. lietuvių kalba „Baltų kalbų lyginamoji istorija“. Minėtini darbai iš baltų kalbų tyrinėjimo istorijos: „Džiakomas Devotas. Baltistiniai raštai“ (su Bonifacu Stundžia, 2004), „Džiulianas Bonfante. Baltistiniai raštai“ (su Stundžia, 2008); taip pat baltų kalbotyros istoriografijos: „Aliletoescvr. Linguistica baltica delle origini. Teorie e contesti linguistici nel Cinquecento“ (2010), „Prelude to Baltic Linguistics: Earliest theories about Baltic languages“ (2014), „Aliletoescvr. Prie baltų kalbotyros ištakų: teorijos ir jų kalbinė aplinka XVI amžiuje“ (2023). Prūsistikos tema paskelbė „Ins undevd∫che gebracht. Sprachgebrauch und Übersetzungsverfahren im altpreußischen Kleinen Kathechismus“ (2014), išleido Williamo Riegelio Schmalstieg’o „Studies in Old Prussian. A Critical Review of the Relevant Literature in the Field from 1975 until 2005“ (2015), „Foundations of Old Prussian. Philology and linguistics“ (2023). Kiti straipsniai publikuoti knygoje „Baltų filologijos studijos. Rinktiniai raštai 1991–2007“ (2010). Su Michailovu 1995 m. įkūrė ir redaguoja italų baltistikos žurnalą „Res Balticae“ (iki 2016 m. išėjo 13 tomų); nuo 2014 m. Pizoje yra atsakingas už mokslinę seriją „Studia Baltica Pisana“ (iki 2024 m. išėjo 7 tomų).
Prof. Dinis yra Latvijos MA (2004), Lietuvos MA (2007) ir Getingeno MA (2010) užsienio narys, Vilniaus universiteto garbės daktaras (2005). Už nuopelnus lituanistikai 2002 m. kalbininkui įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinas, 2010 m. Baltijos šalių mokslų akademijų medalis, Lietuvos kultūros ministro apdovanojimą „Nešk savo tiesą ir tikėk“ (2012). Apdovanotas 1998 m. Iglesijos premija (XXXVII Premio Iglesias Sardinijoje už knygą „Baltų kalbos“), 2002–2003 m. Humboldto Wilhelmo Friedricho Besselio premija (Wilhelm Friedrich Bessel-Forschungspreis), o 2011 m. Janio Endzelyno premija. Už lietuvių poezijos vertimus 2007 ir 2010 m. skirtas „Poezijos pavasario“ prizas, taip pat 2007 m. įteikta Šv. Jeronimo premija už profesionalius ir meniškai išverstus kūrinius, lietuvių literatūros ir kalbos populiarinimą Italijoje, „Gerald Parks“ prizas už vertimą, Club Anthares, Trieste (2012).
PROF. DR. XAVERIO BALLESTER
Xaverio Ballester įgijo klasikinės filologijos daktaro laipsnį Barselonos universitete 1987 m. Nuo 1998 m. yra lotynų filologijos profesorius Valensijos universitete. Jis taip pat dirbo dėstytoju Madrido Komplutensės universitete (1988–1989 m.) ir Saragosos universitete (1990–1998 m.).
Ballesteris yra vienas pagrindinių paleolito tęstinumo paradigmos šalininkų. Mokslininkas, remdamasis šia paradigma, teigia, kad indoeuropiečių dialektų grandinė siekia paleolito erą, – daug anksčiau, nei tradiciškai priimta datuoti neolito ar bronzos amžiuje. Xaverio Ballesteris įkūrė žurnalą „Liburna“ ir leidžia rinkinį „Teoria da Continuidade Paleolítica“ portugalų kalba. Pagrindinės jo domėjimosi sritys apima indoeuropiečių lingvistiką, ikiromėnines Ispanijos kalbas, fonologinę tipologiją, grafemiką, Valensijos tarmę ir bendrai senovės kalbų kilmės aiškinimą bei rekonstrukciją. Knygos, išleistos anglų kalba: 40 Antidotes to the Poisons of Traditional Linguistics („40 priešnuodžių tradicinės kalbotyros nuodams“) (2021 m.) ir Indo–European Phonology with a Human Face („Indoeuropiečių fonologija žmogaus veidu“) (2025 m.), parašyta kartu su Peteriu Dunphy.
PROF. DR. DAVID BRITAIN
Prof. dr. David Britain dirbo Velingtono Viktorijos universitete Naujojoje Zelandijoje ir Esekso universitete Jungtinėje Karalystėje, o 2010 m. tapo Berno universiteto Šveicarijoje šiuolaikinės anglų lingvistikos profesoriumi. Jo mokslinių tyrimų sritys apima kalbos variantiškumą ir kaitą, anglų kalbos atmainas, tarmių kontaktus ir nykimą, naujų tarmių formavimąsi, antrosios tarmės įgijimą, tarmių ideologijas ir naujų technologijų, tokių kaip išmaniųjų telefonų programėlės, naudojimą renkant tarmių duomenis. Jis taip pat aktyviai dalyvauja tyrimuose, skirtuose dialektologijos ir žmogaus geografijos sąsajai, ypač akcentuojančiuose erdvės/vietos, miesto/kaimo ir mobilumo vaidmenį. Nuo 2008 iki 2017 m. jis buvo žurnalo „Sociolingvistika“ redaktoriaus pavaduotojas. Šiuo metu vadovauja dideliam tarptautiniam projektui, finansuojamam Šveicarijos nacionalinio mokslo fondo, kurio metu atliekamas naujas nacionalinis Anglijos ir Velso dialektų tyrimas.
ASSOC. PROF. DR. SIMONE PISANO
Simone Pisano yra glotologijos ir lingvistikos docentas Sienos užsieniečių universitete, kur dėsto dialektologiją ir kontaktų lingvistiką. Jis turi bendrosios ir istorinės lingvistikos daktaro laipsnį, įgytą Pizos universitete. Jo tyrimai sutelkti į senąsias ir dabartines sardinų kalbos atmainas, ypatingą dėmesį skiriant dabartinės sardinų kalbos veiksmažodžio morfologijai, paremtai lauko tyrimais. Jis taip pat tyrinėja galų-italų dialektus Toskanos dalyse ir epigrafinę lotynų kalbą. Domisi kalbos planavimu ir sardinų bei kitų Sardinijos kalbų populiarinimu, taip pat yra vienas iš atsakingų asmenų už lingvistinio sertifikavimo projektą Sasario universitete (sardinų kalba B2 ir C1 lygiu; algherų, galurų ir sasario kalbos C1 lygiu), kurį finansuoja Sardinijos autonominis regionas. Jis plačiai publikuoja straipsnius nacionaliniuose ir tarptautiniuose žurnaluose bei konferencijų rinkiniuose. Jo monografija La morfologia verbale del sardo moderno: tra conservazione e innovazione („Dabartinė sardinų veiksmažodžio morfologija: tarp išsaugojimo ir inovacijos“) (ETS, 2016; perspausdinta 2022 m.) yra svarbus indėlis šioje srityje. Mokslininkas taip pat užsiima visuomenės informavimo veikla ir yra sardinų kalba transliuojamos radijo laidos A limba isorta („Tiesiogiai kalbant“, pažodžiui „Neužčiaupus liežuvio“), transliuojamos RAI Sardegna, bendraautoris ir vedėjas.
DR. RITA MILIŪNAITĖ
Dr. Rita Miliūnaitė (g. Rokiškyje, Lietuvoje) – lietuvių kalbininkė. 1986 m. baigė Vilniaus universiteto lituanistikos studijas. Nuo 1991 m. iki dabar dirba Lietuvių kalbos institute. 1992 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos norminimo pagrindai“, 2009 m. Vytauto Didžiojo universitete atliko habilitacijos procedūrą tema „Teoriniai ir taikomieji bendrinės lietuvių kalbos norminimo aspektai“. Yra mokslo žurnalų „Bendrinė kalba“, „Terminologija“ ir „Acta linguistica Lithuanica“ redakcinių kolegijų narė. Svarbiausios tyrimų sritys – bendrinės lietuvių kalbos norminimo istorija, teorija ir praktika, kalbos variantiškumas, pokyčiai ir normų kaita, kalbos politika, visuomenės kalbinės nuostatos, interneto lingvistika, neologija.
Dr. Rita Miliūnaitė yra išleidusi knygas „Lietuvių kalbos gramatikos norminimo pagrindai“ (2003), „Apie kalbą ir mus“ (2006), „Dabartinės lietuvių kalbos vartosenos variantai“ (2009), „Ką manote apie nepriesagines moterų pavardes?“ (2013), „Kalbos normos ir jų savireguliacija interneto bendruomenėje“ (2018), „Įvairuojantys ir nauji lietuvių kalbos reiškiniai XXI a. pradžioje: sistematika ir pokyčių kryptys“ (2022), „Naujadarai, kurie gali praversti. Trumpas XXI a. lietuvių kalbos naujadarų žodynėlis“ (2023), taip pat viena iš „Vietovardžių žodyno“ (2002) ir jo internetinio varianto (2007) rengėjų, dalies „Kalbos patarimų“ (2002–2003) sudarytoja ir bendraautorė, elektroninių „Kalbos patarimų“ sudarytoja (2022), daugelio mokslinių bei mokslo populiarinamųjų straipsnių apie bendrinę kalbą, jos norminimą, vartojimą ir mokymą, kalbos vartotojų ir normintojų santykius autorė. Pastaruoju metu dalį darbų skiria lietuvių kalbos naujažodžių tyrimams, yra Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno (nuo 2011 m., http://naujazodziai.lki.lt) sudarytoja, kelių mokomųjų lietuvių kalbos kompiuterinių žaidimų kūrėja.
DR. AURELIJA TAMULIONIENĖ
Dr. Aurelija Tamulionienė – mokyklinės lituanistikos tyrėja. Mokslinių tyrimų sritys: taikomoji kalbotyra, sociolingvistika, etnolingvistika. Moksliniai interesai apima vaikų ir jaunimo kalbos vartojimą, kalbines nuostatas, lietuvių kalbos prestižą, taip pat kalbinės tapatybės ir kalbinės integracijos klausimus. Tyrėja yra kelių mokslo studijų bendraautorė, kuriose nagrinėjama grįžusių iš užsienio mokinių kalbinė integracija bei Lietuvos tautinių mažumų mokyklų mokinių kalbinis elgesys ir nuostatos. A. Tamulionienė yra paskelbusi mokslinių straipsnių Lietuvos ir tarptautiniuose leidiniuose, kuriuose analizuojamas vaikų ir jaunimo kalbos pasirinkimas ir vartojimas, kalbinės nuostatos bei lietuvių kalbos padėtis skaitmeniniame amžiuje. Tyrėja aktyviai dalyvauja mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje, kur pristato vaikų ir jaunimo kalbinės elgsenos požymius, atspindinčius dabartines kalbos vartojimo realijas ir leidžiančius numatyti galimus jų pokyčius.
NIDA PODERIENĖ
Nida Poderienė – mokyklinės lituanistikos tyrėja. Mokslinių tyrimų sritys – taikomoji kalbotyra, etnolingvistika, kalbos politika. Moksliniai interesai apima vaikų ir jaunimo kalbinį elgesį ir kalbines nuostatas, kalbos vaidmenį kultūrinės tapatybės formavimosi procesuose. Mokslo straipsniuose nagrinėja lietuvių kalbos gyvybingumo, kalbos prestižo ir lietuvių kalbos švietimo politikos sąsajas. Tekstyno analizės metodais tyrė iš anglakalbių šalių grįžusių vaikų produkuojamos kalbos leksinę įvairovę, intencijų raišką mokinių sakytinėje ir rašytinėje kalboje. Ji yra mokslo studijų apie grįžusių iš užsienio emigrantų vaikų, tautinių mažumų mokyklų mokinių lietuvių kalbos vartojimą ir kalbines nuostatas bendraautorė. N. Poderienė tarptautinėse mokslinėse konferencijose pristato tyrimus apie vaikų ir jaunimo kalbinį elgesį, kalbinės aplinkos ir lietuvių kalbos politikos poveikį daugiakalbystei, kalbiniam ir kultūriniam visuomenės integralumui.