Pranešime supažindinama su atliktu tyrimu, kurio tikslas – išnagrinėti lietuviakalbėje elektroninėje komunikacijoje (EK) vartojamų naujažodžių funkcines ypatybes ir nustatyti pagrindines naujažodžių atliekamas funkcijas bei jas lemiančius veiksnius.
Tradiciškai manoma, kad naujažodžiai yra gana specifinis kalbos reiškinys ir sudėtingas tyrimo objektas, nes jis ne tik sunkiai apibrėžiamas, bet ir pasižymi nepastovumu. Kelia sunkumų ir reprezentatyvių duomenų išgavimas.
Tobulėjant kompiuterinėms technologijoms, keičiasi ir naujažodžio samprata, jo apibrėžties kriterijai: naujažodžiai nebėra vien tai, kas naujai papildo žodynus; viešai, pavyzdžiui, socialiniame tinkle, pavartotas naujas leksikos vienetas kai kurių tyrėjų jau gali būti laikomas naujažodžiu. Atsiranda naujų tyrimo šaltinių, galimybių bei metodų. Pastaraisiais metais vyraujanti neologijos tematika yra naujažodžių aptikimas naudojant didžiuosius kalbos modelius (LLM) ir automatinis neografinių aprašų formavimas. Lietuvoje šie darbai taip pat atliekami, eksperimentuojant su įvairiais DI modeliais. Tačiau norint pasirengti tokiems eksperimentams, pirmiausia reikia gerai pažinti pačius naujažodžius, jų ypatybes.
Lietuvių kalbos naujažodžiai iki šiol daugiausia tyrinėti struktūriniu (ypač skolinimosi, darybos) aspektu; mažai (fragmentiškai) tebėra tirta naujažodžių semantika ir funkcinės ypatybės. Pranešime aptariami tyrimo, kuriame buvo nagrinėjami Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne (ND, https://ekalba.lt/naujazodziai) nuo XXI a. pr. kaupiami vartosenos duomenys, surinkti rankiniu būdu iš EK šaltinių (3299 leksemos, 5930 vartosenos pavyzdžių; iš viso ND yra daugiau kaip 12 tūkst. antraštinių žodžių straipsnių, daugiau kaip 43,5 tūkst. vartosenos pavyzdžių). Tyrimui buvo pasirinkti EK (interneto diskusijų forumuose, straipsnių komentaruose ir socialiniuose tinkluose) funkcionuojantys naujažodžiai, nes ši terpė atskleidžia realistišką visuotinės vartosenos vaizdą. EK susidaro ypač tinkamos sąlygos lingvistinėms inovacijoms atsirasti ir plisti: ten, kur vartojama autentiška, spontaniška kalba, dažnai matyti ir pati naujų leksikos vienetų radimosi pradžia.
Keliant klausimą, kaip susieti funkcines naujažodžių ypatybes į vientisą sistemą, sudarytas keliapakopis naujažodžių funkcijų EK tyrimo modelis. Jo atraminiai taškai – naujažodžių atsiradimo priežastys, funkcinė paskirtis, komunikacinės intencijos ir su tuo susijusios funkcinės grupės.
Nustatytos keturios naujažodžių vartojimo EK funkcinės grupės: nominatyvinių funkcijų, socialinės sąveikos funkcijų, ekspresinių funkcijų ir komunikacijos efektyvinimo funkcijų grupė. Pranešime jos apibūdinamos detaliau, išskleidžiant atskiras kiekvienos grupės naujažodžių funkcijas ir semantines grupes (pavyzdžiui, viena iš stipriausių EK – socialinės ir politinės poliarizacijos funkcija). Pavyzdžiais iliustruojamas EK vartojamų naujažodžių daugiafunkciškumas ir funkcijų koreliacijos su struktūrinėmis bei semantinėmis naujažodžių ypatybėmis. Šio tyrimo rezultatai leidžia aiškiau apibūdinti naujažodžių prigimtį, tiksliau formuluoti automatinio naujažodžių atpažinimo užduotis ir suprasti naujažodžių vaidmenį šiuolaikinėje viešojoje komunikacijoje.