Pranešime aptariamas jaunimo lietuvių kalbos gyvybingumas, remiantis 2023–2024 mokslo metais Lietuvos mokyklose atlikto gimnazistų kalbinės elgsenos ir kalbinių nuostatų tyrimo duomenimis. Analizė grindžiama etnolingvistinio gyvybingumo teorine prieiga, leidžiančia pažvelgti į kalbą kaip į socialinės ir kultūrinės tapatybės formavimosi veiksnį.
Pranešime bus kalbama apie lietuvių kalbos vartojimą įvairiose jaunimo kasdienio gyvenimo srityse – šeimoje, bendraujant su draugais, viešojoje erdvėje, socialiniuose tinkluose, skaitant knygas bei reiškiant emocijas ir jausmus. Bus siekiama parodyti, kaip skirtingos komunikacinės situacijos lemia kalbos pasirinkimą ir kokią reikšmę lietuvių kalba įgyja jaunimo socialinėje aplinkoje. Lietuvių kalbos vartojimas bus aptariamas kaip socialinio artumo, priklausymo bendruomenei ir kultūrinės tapatybės raiškos forma. Atskiras dėmesys bus skiriamas lietuvių kalbos ir anglų kalbos santykiui jaunimo kalbinėje aplinkoje. Pranešime bus aptariama, kaip globalizacijos, technologijų ir skaitmeninės komunikacijos procesai veikia jaunų žmonių kalbines preferencijas, kokiose srityse ryškėja anglų kalbos įtaka ir kaip ši įtaka susijusi su jaunimo komunikaciniais poreikiais bei saviraiškos formomis. Bus keliami klausimai apie lietuvių kalbos vietą globalioje daugiakalbėje aplinkoje ir apie tai, kaip jauni žmonės derina lietuvių kalbos vartojimą su atvirumu kitoms kalboms ir kultūroms.
Svarbi pranešimo dalis bus skirta gimnazistų kalbinėms nuostatoms lietuvių kalbos atžvilgiu aptarti. Pranešime bus pristatoma, kaip gimnazistai vertina lietuvių kalbos komunikacines, kūrybines ir kultūrines galias, jos pragmatinę vertę bei socialinį statusą visuomenėje. Dėmesys bus skiriamas jaunimo požiūriui į lietuvių kalbą kaip kultūrinės tapatybės dalį . Bus aptariama, kaip kalbinės nuostatos susijusios su pasitikėjimu savo kalba, kalbos šiuolaikiškumo suvokimu ir kalbos vartojimo polinkiais. Pranešime bus keliami klausimai , kodėl lietuvių kalba stipriausiai vertinama emociniu ir estetiniu aspektu, tačiau silpniau siejama su šiuolaikiškumu ir pragmatine nauda globalioje aplinkoje. Taip pat bus nagrinėjamas lietuvių kalbos ir krašto tarmės vertinimo ryšys, atskleidžiantis emocinį santykį su gimtąja kalba, vietine bendruomene ir kultūriniu kraštovaizdžiu. Bus aptariama, kaip estetinis kalbos vertinimas susijęs su kultūrine tapatybe ir kokią reikšmę jaunimo savivokoje įgauna lietuvių kalba.
Pranešimu siekiama atskleisti, kad lietuvių kalbos gyvybingumas šiandienos jaunimo savivokoje yra daugiasluoksnis, apimantis kalbos vartojimą, emocinį ryšį su kalba, kultūrine atmintimi, socialine tapatybe bei jaunimo santykiu su globalia daugiakalbe aplinka.